Alaus istorija

 

 

Yra sukurta daugybė legendų apie alų ir jo gaminimą. Tikėtina, kad alus buvo sukurtas atsitiktinai ir nors nėra tikslių rašytinių šaltinių apie alaus sukūrimą, abejoti neverta – alus buvo mėgiamas visais laikais.

Nuo senųjų laikų alaus darymas, kaip ir duonos kepimas, buvo moterų darbas, tačiau pirmojo tūkstantmečio pabaigoje alaus gaminimas perėjo į vienuolynus.

Pradžioje alus buvo daromas maisto užgėrimui ir pasninkui, tačiau netrukus vienuoliai pamatę gėrimo populiarumą, ėmė jį gaminti pardavimui.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vienuoliai alaus gamybai naudojo imbierą, mirtą, mėtą, anyžius, datules, granatus, citrinmedžio lapus, daugelį kitų prieskonių ir žolelių. Tad alus buvo vertinamas ir kaip gydomųjų savybių turintis gėrimas.

Viduramžiais alumi varydavo kepenų akmenis. Po ilgų kelionių alumi trindavo kojas, o kosmetikoje alus buvo panacėja senstančiai odai, tad gražuolės, norėdamos turėti gražią, lygią odą, dažnai prausdavosi alumi.